O, groži! Neries upė aplink miškus vyniojasi lyg prabangus kaspinas apie dovaną. Upės kilpos sveikinasi su pievomis ir šlaitais. Tekančio vandens daina atliepia ošiantiems miškams. Vis bėganti, į priekį skubanti vaga sveikinasi su Verkiu rūmais, o po akimirkos jau ir su pakrantėje pritūpusia Trinapolio bažnyčia. Pasilabina ir iškart nuklysta į Antakalnį. Čia upė šiek tiek nurimsta, paglosto paplūdimius, kuriuose vasarą galima išsimaudyto, o žiemą stebėti kaip gaudynes žaidžia ledo lytis. Pailsėjusi prie paplūdimių Neris įplūsta į Vilniaus centrą, pasigroži Gedimino pilimi, Karaliaus Mindaugo, Baltuoju ir Žvėryno tiltais. Čia upę kutena baidarėmis plaukiantys keliautojai, pakrante bėgiojančių žmonių atspindžiai. Prisijunkite prie jų ir pėsčiomis, valtele, baidare ar kita priemone leiskitės į kelionę kartu su Nerimi. Kelionė ne trumpa, tačiau tikrai neprailgs. O pailsėti galėsite prisėdę prie Vilnelės, kuri į Nerį įteka Gedimino pilies kalno papėdėje prie pat Karaliaus Mindaugo tilto.