Žiemos šventės – tas laikas, kai vieni vietoje nenustygsta iš nekantrumo, o kiti tik apsimeta, kad jiems nerūpi. Bet visi, tikrai visi Lietuvoje svajoja apie baltas Kalėdas! Taip yra jau nuo senų laikų. O tai daug pasako, juk žiemos saulėgrįžą švęsdavome dar būdami pagonys. O priėmę krikštą senąsias tradicijas papildėme maldomis, adventu, eglės puošimu ir kalėdaičio – Kūčių vakarą valgomo balto paplotėlio – dalybomis. Per Kūčias sunkūs darbai nedirbami. Tądien sunkiausia gaminant 12 Kūčių patiekalų laikytis pasninko ir nieko nevalgyti iki sėdant prie stalo. O tai tradiciškai darome tik patekėjus Vakarinei žvaigždei. Per Kūčias negalima valgyti mėsos, todėl visi patiekalai augalinės kilmės ir žuvies. Vyrauja grybai, kopūstai, barščiai ir virtiniai. Pavalgius buriama: iš po stalo traukiami šiaudai – laikantis ilgiausią ir gyvens ilgiausiai; nusisukus nuo durų per petį metamas batas – šiam nukritus smaigaliu į duris kraustysiesi arba susituoksi. Kalėdas švenčiame gruodžio 25–26 d. Pirmoji diena skirta šeimai: kaičiamasi dovanomis, valgomi šventiniai valgiai: keptas paukštis, saldūs kepiniai ir meduoliai. Antroji diena — svečiavimosi ir jaunimo diena. Norite nepaprastai jaukios Kalėdų patirties? Per šventes apsilankykite Bernardinų ir Onos bažnyčiose. Jas skiria tik kelios dešimtys žingsnių.