Pasivaikščiojimas pasakoje – taip apibūdintume Pavilnių parką. Vos atvykę visą teritoriją galėsite apžvelgti nuo net 65 metrų aukščio Pūčkorių atodangos. Vaizdas atima žadą tad neskubėkite, prisėskite ir grožėkitės tiek, kiek tik norite. Nusileidus žemiau pamatysite smėlio laikrodį nurodantį vietą, kurioje buvo įsikūrusi Akmens amžiaus stovyklavietė. Nors jo funkcija gan simbolinė, tačiau liepos mėnesį pastarasis rodo gana tikslų laiką. Vietoje laikrodžio strypo – medinis stulpas su meistrų drožiniais, o ciferblatu tapo pieva su medinėmis kėdutėmis, žyminčiomis valandas. Dar truputį paėję galėsite pasivaikščioti prie upės, patyrinėti užtvanką, senąjį dvarą ir vandens malūną. Fantaziją kurstys ir atstatyti pastatai, ir nuo senųjų laikų išlikusios tik apgriuvusios sienos. Vis dėlto, pagrindinis šios pasakos personažas – gamta. Ir žavi ji visus metus. Vasarą ošiančiais ir paukščių giesmėmis skambančiais miškais, rudenį vėjyje besisukančiais auksinais ir po kojomis šnarančiais lapais, žiemą baltu sniego patalu ir ledo raižiniais ant upės, o pavasarį gėlėmis nusidažiusiomis pievomis. PASAKA. Ir čia ji gali nesibaigti. Kitas skyrius – Kairėnų Botanikos sodas, kur skaičiuosite ne perskaitytus puslapius, o nueitus žingsnius.