Aušros vartai – kelias į miesto širdį. Todėl tai buvo labiausiai atakuojama Vilniaus vieta. 1799 metais Rusijos imperija sugriovė gynybinę sieną, tačiau Aušros vartų nelietė. Manoma, bijojo šventojo paveikslo. Jis – vienas iš nedaugelio Mergelės Marijos atvaizdų be kūdikio. Kaip stebuklingas garbinamas jau šimtus metų, nors iš pradžių buvo tik paprastas paveikslas, kabojęs sienos nišoje, nuo lietaus ir sniego saugomas tik langinių. Tai, kas nutiko, kad net didžiulės kariuomenės nedrįsdavo griauti koplyčios? O ko nenutiko!? Pasakojama, kad po Mergelės Marijos malonės stebuklingai prisikėlė iš 2 aukšto iškritęs vaikas. Kitą koplyčioje aplankė angelai ir pažadėjo didžią ateitį. Pranašystei išsipildžius, užaugęs vaikas nuolat siuntė dovanas – viena jų, grandinėlė, tebekabo koplyčioje. Priešingas likimas ištikdavo nusidėjėlius. Pavyzdžiui, rusų karys, šaipęsis iš paveikslo ir ketinęs jį apvogti, nematomos jėgos buvo taip stipriai sviestas nuo Marijos atvaizdo, kad iš vyro liko tik dėmė. Nenuostabu, kad iki šių dienų čia buriasi tikintieji. Tiesa, dabar tai daryti kur kas paprasčiau. Seniau į koplyčią buvo patenkama tik iš vienuolyno sodo, o pasauliečiai, ypač moterys, į ją nebuvo leidžiami. Tik ar įmanoma sulaikyti žmonės, meldžiančius stebuklo? Todėl dabar koplyčia įrengta taip, kad į stebuklą būtų galima pažvelgti ir iš gatvės. Jau stovite ten? Nusileiskite 1800 žingsnių iki Katedros.