Apie ką pagalvojate perskaitę žodį Velykos? Šokoladinius kiaušinius? Velykų kiškučius? O gal pavasarį? Nors tai tikrai neatsiejama šventės dalis, bet Velykos turi kur kas daugiau spalvų. Pavyzdžiui, mūsų šalyje jos pradedamos minėti dar savaitę iki šventės. Tai – didysis Velykų sekmadienis, dar Verbų sekmadieniu vadinamas. Tą dieną iš kadagio, džiovintų ir jau prasiskleidusių lapų bei gėlių daromos puokštelės-virbai. Per pačias Velykas su šeima marginame kiaušinius. Yra net keli tradiciniai, bet vis dar labai populiarūs būdai. Galima puošti vašku, tuomet dažyti, o nudažius nugramdyti vašką. Taip sukuriami įvairiausi raštai. Taip pat galima kiaušinius virti įsuktus į svogūnų ar medžių žievę bei kitus spalvą arba raštą suteikiančius augalus. Susėdus prie šventinio stalo išbandomas margučių kietumas: du šeimos nariai pasiima po margutį ir stipriai laikydami sudaužia jais. Laimi tas, kurio margutis lieka sveikas. Margučius dar ir ridename. Žinoma, tik nesudaužytus! Juk per specialų medinį arba metalinį lovelį paleistas margutis turi kuo toliau nuriedėti. Tikėta, kad toliausiai nuriedėjusio margučio savininkui metus puikiai seksis. Norite pamatyti didžiausią margutį Lietuvoje? Keliaukite prie jo skulptūros Šv. Stepono g. Nuo jos iki Angelo, „išsiritusio“ iš šio kiaušinio, 1700 žingsnių.